Psichologė

Sigutė Kaušiuvienė

Mokyklos psichologo tikslas – padėti mokiniui atgauti dvasinę darną, gebėjimą gyventi ir mokytis, taip pat sudaryti palankias psichologines sąlygas mokantis mokykloje.

Mokyklos psichologas:

  • Individualiai konsultuoja psichologinių, asmenybės ar ugdymosi sunkumų turinčius mokinius, jų tėvus (globėjus, rūpintojus) ir mokytojus. Konsultacijų metu aptariami, nustatomi ir sprendžiami moksleivių ar su vaiko ugdymu susiję tėvų (globėjų, rūpintojų), mokytojų sunkumai, pristatomos bei aptariamos rekomendacijos.
  • Atlieka psichologinius įvertinimus mokiniams, siekiant nustatyti vaiko gebėjimų, sunkumų, profesinių nuostatų ir vertybių, charakterio ypatumus ir kt.
  • Rengia, organizuoja ir įgyvendina prevencines priemones bei programas, padedančias išvengti psichologinių, asmenybės ir ugdymo problemų, kurti palankesnį mokyklos/klasės mikroklimatą (pavyzdžiui, patyčių ir smurto prevencija) bei ugdyti sveiką gyvenseną (psichoaktyvių medžiagų prevencija);
  • Šviečia mokyklos bendruomenę – tėvus (globėjus, rūpintojus), pedagogus ir kitus su vaiko ugdymu susijusius asmenis, aktualiais vaiko psichologijos, amžiaus tarpsnių, pedagoginės ir socialinės psichologijos klausimais;
  • Atlieka aktualius mokykloje psichologinius tyrimus, atsižvelgdamas į mokyklos bendruomenės poreikius (pavyzdžiui, adaptacijos ir kt.);
  • Bendradarbiaujama su pedagogais, specialiuoju pedagogu, socialiniu pedagogu, logopedu ir kitais su mokiniu dirbančiais specialistais.

Mokiniai į mokyklos psichologą kreipiasi, kai:

  • susiduria su mokymosi sunkumais, nenori mokytis ar lankyti pamokų;
  • nori atrasti, koks mokymosi stilius jiems padės pasiekti geriausių rezultatų moksle;
  • susiduria su įvairiomis baimėmis: lankyti mokyklą, kalbėti prieš klasę, rašyti kontrolinius, laikyti egzaminus ir kt.;
  • nori pagerinti savo bendravimo įgūdžius: išmokti valdyti neigiamas emocijas, susidraugauti, atsisakyti drovumo;
  • nori išmokti kūrybiškai spręsti problemas;
  • susiduria su liūdesiu ar nerimu;
  • gedi artimo žmogaus ar naminio gyvūnėlio;
  • liūdi dėl to, kad skiriasi/išsiskyrė ar išvyko gyventi į užsienį tėvai (ar vienas iš jų);
  • nori pasikalbėti su suaugusiuoju, kuris jo nebaus ir neišduos;
  • susiduria su sudėtingomis gyvenimiškomis situacijomis: kur stoti mokytis ir pan.;
  • abejoja dėl savo gebėjimų bei talentų;
  • nori atsisakyti žalingų įpročių.

Mokinių tėvai į mokyklos psichologą kreipiasi, kai:

  • nori sužinoti vaiko nesėkmių mokykloje priežastis ir spręsti su jomis susijusias problemas (mokymosi motyvacijos, nepažangumo, pamokų nelankymo ir t.t.);
  • nori, kad būtų įvertinti vaiko gebėjimai dėl specialiojo ugdymo paskyrimo;
  •  vyksta skyrybų procesas ir tėvai rūpinasi vaiko psichologinės gerovės išsaugojimu;
  •  pasikeitė vaiko elgesys ir tėvai neatranda elgesio pokyčių priežasčių (pvz., vaikas agresyvus, negebantis valdyti neigiamų emocijų);
  •  rūpinasi vaiko saugumu mokykloje;
  •  vaikas konfliktuoja su mokytoju ar klasės draugais.

Mokytojai į mokyklos psichologą kreipiasi, kai:

  • nori bendradarbiauti nustatant vaiko nesėkmingo mokymosi prielaidas, ir padedant vaikui pasiekti jo gebėjimus atitinkančius rezultatus;
  • nori parengti ir įgyvendinti mokymosi ar elgesio gerinimo priemones, individualizuoti ugdymą;
  • nori sukurti palankų klasės mikroklimatą (pvz., mokinių veiklos ir elgesio stebėjimas pamokų metu);
  • nori paskatinti vaiko mokymosi motyvaciją;
  •  susiduria su krizinėmis situacijomis: su smurtu artimoje aplinkoje, netektimi ir gedėjimu ir pan.

Tai svarbu:

  • Psichologas niekada nepasakoja Jūsų paslapčių kitiems.
  • Psichologas padės spręsti sunkumus, bet nepadarys to už Jus.
  • Psichologinė pagalba yra savanoriška.

Didesnių ar mažesnių sunkumų turi visi, bet tik stiprūs ir drąsūs žmonės nebijo kreiptis pagalbos.