MOTINYSTĖ

Motinystė – tai didelė laimė, tačiau ji neduodama šiaip, nemokamai.
Šiandien yra aktualios demografinės problemos, mažėja gimstamumas, daugėja išsiskyrusių šeimų, dažniau smurtaujama prieš vaikus. Vaikai turėdami tėvus tampa našlaičiais. Be abejonės, visuomenės normos ir vertybės daro įtaką konkrečios moters motinystės raiškai. Motinystė yra vienas socialinių moters vaidmenų.Motinystė yra sudėtingas fenomenas. Visuomenėje motinystės modelis kinta keičiantis visuomenės santykiams. Keičiasi ir pačios moters požiūris į save, kaip motinos, vaidmenį. Manoma, kad mūsų dienomis motinystė užima neaukštą vietą moters vertybių hierarchijoje, nes moterys tampa emancipuotomis.
Psichologinis pasirengimas motinystei vertinamas kaip specifinė asmenybės ypatybė, kurios esmė yra santykis su dar negimusiu kūdikiu. Pasirengimas motinystei formuojasi veikiant biologiniams ir socialiniams veiksniams. Jis turi instinktyvų pagrindą, o kartu yra ypatinga asmenybės savybė. Motinos elgesio motyvacija formuojasi visą gyvenimą ir yra veikiama palankių ir nepalankių veiksnių.
Gimus vaikučiui, užgimsta ne tik nauja gyvybė, užgimsta ir mama. Taip ir įsisukama į tą kasdieninį begalinių vaiko rūpesčių ir džiaugsmų verpetą. Kasdien tenka išgyventi šimtus jausmų. Kasdien leidiesi į nepakartojamą pasaulio pažinimo su vaiku kelionę. Kasdien būni šimte vaidmenų – žaidimų ir smėlio dėžės draugė, virėja, namų tvarkytoja, dainininkė, patarėja išorinio pasaulio klausimais, pasakų ir raganų specialistė.
Motinystė yra Dievo duotybė. Dovana – atverti motinų dieviškąją prigimtį, kai iš meilės, rodos, savaime tampi nuolankia vaiko tarnaitė.
Gebėjimas atpažinti savo kūdikį – vienas svarbiausių dalykų motinos ir kūdikio santykiuose. Tai bene esminė prielaida prieraišumo jausmui formuotis. Regis, dauguma motinų prižiūrėdamos ir myluodamos savo naujagimius, per pirmąsias keletą valandų nesąmoningai įsidėmi jo odelės ypatumus: švelnumą, lygumą, temperatūrą ir pan. Tyrimais yra įrodyta, kad motina savo kūdikį atpažįsta tik per jo odelės savybes. Atsakymas yra tik vienas, tai motiniškos meilės galia, motinos nuojauta padeda iš kai kurių pojūčių atskirti savo kūdikį.
Daugelis autorių pabrėžia emocinę, psichologinę motinos su kūdikiu reikšmę. Motina, tenkinanti visus kūdikio emocinius ir fiziologinius poreikius, padeda jam jaustis patogiai ir saugiai. Šilti teigiami santykiai su motina leidžia formuotis kūdikio pasitikėjimui savimi ir aplinka, saugumo jausmui. Taip pat lemia kūdikio fizinę ir psichinę gerovę ir jo vystymąsi toliau. Nustatyta, kad jautrios ir rūpestingos motinos užaugina pasitikinčius savimi ir turinčius vidinį saugumo jausmą vaikus. Nejautrių ir atšiaurių motinų vaikai vengia artimo emocinio ryšio ir nėra pasitikintys savimi.

MOTINYSTĖS MITAI IR TIKROVĖ

I mitas: Gyveni tik tada kai viską kontroliuoji.
Tikrovė: Negali visko kontroliuoti ir pasiduoti tėkmei. Bandymas būti atsakingai už viską, sukelia tik nusivylimą ir širdgėlą. Reikėtų atsisakyti noro kontroliuoti, o vykdyti tik savo pareigas, neprisiimant kitų naštos.
II mitas: Viską turi atlikti kuo puikiausiai ir dabar.
Tikrovė: Negali atlikti visko, bet gali atlikti tai, kas svarbu. Todėl reikėtų laiką ir energiją skirti svarbiausiems dalykams.
III mitas: Geriausias būdas ištverti motinystę yra šypsotis ir laukti geresnių laikų.
Tikrovė: Gyvenk dabartyje ir džiaukis šia diena, išnaudok nepakartojamas gyvenimo akimirkas, nes jos negrįš.
IV mitas: Motinystė yra rimtas darbas, o vaikui kiekvieną akimirką gresia koks nors pavojus.
Tikrovė: Atsipalaiduok, vaikai atsparūs, būk su jais sąžininga ir nepamiršk humoro. Išmok sau atleisti už klaidas ir užmiršk nesėkmes, mokyk vaikus sugebėjimo pasijuokti iš savęs.

Iš psichologinės literatūros paruošė psichologė Sigutė Kaušiuvienė