Kokia kalba, tarme Saulės miesto gyventojai kalba darbe, mokykloje, kokia namie, su draugais? Ar jie didžiuojasi savo aukštaitiška tarme, tiksliau, vakarų aukštaičių šiauliškių patarme, ir ją puoselėja? Ar vis dar priešpriešina kalbėjimą savo tarme ir bendrinę kalbą, nes tai labiau „namų kalba“, neskirta viešajam gyvenimui? Ar visi žino, kad Šiauliuose kalbama vakarų aukštaičių šiauliškių patarme, o ne žemaitiškai? Įdomų, moksliniais faktais pagrįstą pranešimą „Kuria tarme kalba šiauliečiai?“ padarė žymiausia šio krašto tyrinėtoja VU Šiaulių akademijos docentė dr. Rūta Kazlauskaitė, oficialiai pradėjusi virtualios viktorinos aptarimo ir prizininkų apdovanojimo renginį.

2024 m. kovo 14 d. Šiauliuose buvo surengta pirmoji virtuali šiaulietiško – aukštaitiško – kalbinio ir etnokultūrinio identiteto viktorina, lyg ir 2023 m. VU Šiaulių akademijos lituanistų surengtos virtualios viktorinos „Šiaulių kraštas kalboje ir kultūroje“ tęsinys, tik daugiau orientuotas į aukštaitiškąsias Šiaulių miesto kalbines ypatybes. Viktorinos tikslas – skatinti Šiaulių gyventojus domėtis savo kalbinės ir etnokultūrinės tapatybės klausimais, išmanyti ne tik savo miesto istoriją, kultūrinius įvykius, bet ir būti susipažinusiems su realia kalbine situacija.

Viktoriną sudarė 20 klausimų, iš kurių maždaug pusė buvo siejama su šiauliečių kalbos ypatybėmis, o kita pusė buvo skirta įvairiems su Šiauliais susijusiems kultūriniams reiškiniams. Šiauliečių kalbos ypatybėms atskleisti buvo parinkti tokie pavyzdžiai, kurie yra atraminiai dialektologijos (tarmių mokslo) veikaluose ir kuriais remdamiesi mokslininkai dialektologai jau keletą dešimtmečių skirsto ir apibūdina lietuvių kalbos tarmes, nustato skiriamuosius požymius tarp didžiųjų Lietuvos tarmių – aukštaičių ir žemaičių. Pavyzdžiui, skirstant tarmes, yra svarbu, kaip vieno ar kito krašto gyventojai taria įvairius galūninius ar negalūninius balsius, dvibalsius ‘uo’, ‘ie’, kaip kirčiuoja žodžius, kaip išlaiko ar verčia kitais garsais dvigarsius ‘am’, ‘an’, ‘em’, ‘en’, nosinius balsius ‘ą’, ‘ę’, kaip elgiasi su dabartiniais priebalsiais ‘č’, ‘dž’, kurie yra kilę iš senovinių junginių ‘*tj’, ‘*dj’ tokiuose žodžiuose kaip ‘svečiai’, ‘medžiai’ ir pan. Panašūs dalykai buvo įtraukti ir į viktorinos klausimus. Gautieji atsakymai bus naudingi tolesniems šiaulietiškos tapatybės, jos dabartinės kalbinės situacijos tyrimams. Dauguma kultūrinio pobūdžio klausimų buvo paimta iš įvairių knygų ar publikacijų apie Šiaulius.

Viktorinoje dalyvavo 289 įvairaus amžiaus (nuo 9 iki 72 metų) šiauliečiai. 35 dalyviai (12,1 proc.) prisistatė kaip buvę šiauliečiai, 254 (87,9 proc.) – kaip dabartiniai Šiaulių gyventojai. Viktorinos dalyviai turėjo pasirinkti ir pažymėti vieną atsakymą iš kelių prie klausimo pateikiamų variantų. Pavyzdžiui, ‘Kaip prieš karą vadinosi dabartinė Vytauto gatvė? a) Vytauto; b) Vilniaus; c) Bažnyčios; d) Varpo’. Teisingas atsakymas – ‘Vytauto’.

Į visus viktorinos klausimus gerai atsakė 3 dalyviai:

Ūla Levanaitytė (21 metų);

Arijus Malakauskas (15 metų);

Paulius Peršinas (13 metų).